Tolerancijos centras

rankos
Tolerancijos centro vadovė: Gintarė Kuklienė
Darbo grupė:       Audronė Nenartavičienė
          Teresa Segalienė
Viktorija Grinkevičienė
 

     Tolerancoijos centro uždavinys – skatinti tautų draugystę bei bendradarbiavimą.

      Pagrindinės veiklos gairės:

           –    gimnazijos tolerancijos centras bendradarbiauja su „Nacių ir sovietinių nusikaltimų tyrimų“ komisija,

          –     kiekvienais metais minime Lietuvos žydų genocido dieną,

          –     Tarptautinę tolerancijos dieną, Europos žydų dieną, Gedulo ir vilties dieną,

          –     gimnazijos mokiniai dalyvauja įvairiuose konkursuose, konferencijose, skirtose tolerancijos tematikai,

          –     mokytojai veda įvairias pamokas, organizuoja užklasinę veiklą, skatindami mokinių tarpusavio bendravimą bei toleravimą.

     Tautų draugystę skatina net moksliniai laimėjimai, kuriuos naudojame iki šių dienų.

Žydai, Nobelio premijos laureatai, kurie kilę iš Lietuvos:

     – Aaron Klug (1926 m. gimė Želvoje), Kembridžo universiteto prof., 1982 m. premija chemijos srityje,
     – David M. Lee (1931 m. gimė Niujorke, seneliai ir tėvas gimę Lietuvoje), 1996 m. premija fizikos srityje,
     – Gertrude B. Ellon (1927 m. gimė Pietų Afrikoje, tėvas Morris Bremer kilęs iš Lietuvos, mama iš Latvijos, tėvas buvo batsiuvys), 2002 m. premija medicinos srityje,
     – Nadine Gordiner (1923 m. gimė Pietų Afrikoje, tėvas laikrodininkas emigravo iš Lietuvos), 1991 m. premija literatūros srityje,
    – Daniel Kahneman (1934 m. gimė Tel Avive, tėvai – emigrantai iš Lietuvos), 2002 m. premija ekonomikos srityje.

2014 m. gegužės 22 d.

     2013 – 2014 m.m. mūsų gimnazijos 5 klasės mokiniams vyko teletiltai su Romos „Angelo Sacerdoti“ mokykla. Užsiėmimus vedė Jakov Ronkin. Geriausiai matematikos uždavinius sprendę mokiniai gavo apdovanojimus.

 2014 m. balandžio 29 d.


     Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija Vyriausybėje.

2014 m. balandžio 29 d.

 
     Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Paneriuose.

 2014 m. balandžio 29 d.


     Tarptautinės Holokausto aukų dienos minėjimas.


2013 m. sausio 15 d.


     Daugiau nei prieš metus prasidėjo projekto TALAVI (Tel – Avivas, Los Andželas, Vilnius) rengimas, bendravimas su partneriais, projekto finansavimo problemų sprendimas. Pagaliau viskas buvo suderinta, bilietai nupirkti, lagaminai sudėti ir mes – direktoriaus pavaduotoja  Jelizaveta Lichtinšain, projekto TALAVI koordinatorė  Teresa Segalienė ir dešimt mūsų mokyklos vaikų – 2012 gruodžio 17 dieną dešimčiai dienų išvykome į Izraelį.
     Oro uoste mus pasitiko partneriai iš Tel – Avivo bei Los Andželo ir nuvežė į Shofa Mofet mokyklą, kurioje laukė šiltas susitikimas su projekto koordinatoriais Ahuva Ron, Olga Yegorov ir kitais mokyklos bendruomenės nariais. Susipažinę ir trumpai, bet labai linksmai pabendravę, vaikai išvyko su izraeliečių šeimomis, kuriose gyveno visą viešnagės laiką.
     Kitą dieną, apžiūrėjus mokyklą, jų šachmatų,  robotų ir kompiuterių klases, prasidėjo užsiėmimai. Vaikai dirbo mišriose grupėse, kūrė emblemą, rinko ir apdorojo nuotraukas, filmuotą medžiagą.
     Kiekvieną dieną vykome į ekskursijas. Aplankėme šiuolaikišką Palmah muziejų – tokių Lietuvoje dar nėra. Po mūsų kojomis atsivėrė visa Jeruzalė, nuostabus miestas,  pirmąją dieną sutikusi mus taip nesvetingai – šaltu oru ir lietumi. Kitą dieną pradžiugino ne tik oras, bet ir buvusi mokytoja Veronika, kuri su savo šeima atvyko mūsų aplankyti. Neišdildomą įspūdį paliko Šabatas Jeruzalėje, avdala po žvaigždėmis ir bendros dainos.
     Senovės uostamiestyje Kesarijoje apžiūrėjome nuostabų amfiteatrą su puikia akustika, muziejų su holografiniais personažų pasakojimais iš turtingos šalies istorijos. Šiuos pasakojimus galima pasirinkti įvairiomis kalbomis, o holografiniai vaizdai matomi stikliniame permatomame ekrane.
     Masadoje, taip primenančioje Pilėnų istoriją, buvo labai smagu ir įdomu, nors teko pėsčiomis kopti pučiant stipriam vėjui, nešančiam dulkes iš dykumos. Iš Masados vykome pas beduinus, kur mūsų laukė vaišės, pasakojimas apie papročius ir ,žinoma, kupranugariai.
     Šioje kelionėje mokiniai patyrė daug įspūdžių, susirado naujų draugų. Gyvendami izraeliečių šeimose, vaikai turėjo galimybę pamatyti jų gyvenimą iš arti, įgyti gyvenimiškos patirties ir išmokti tolerancijos.  Aš esu tikra, kad ši viešnagė tikrai praturtino projekte dalyvavusių mokinių gyvenimus.

 Parengė Teresa Segalienė


2013 m. birželio 27 d.


     Mūsų gimnazijos technologijų mokytoja Teresa Segalienė pradėjo bendradarbiauti su Japonijos Nagojos universiteto gimnazija.

Dalyvavimas Comenius projekte „Healthy food and eating habits in teenagers education“

     Nuo 2011 metų mūsų gimnazija dalyvauja Comenius projekte apie sveiką mitybą „Healthy food and eating habits in teenagers education“. Projektas finansuoja Švietimo mainų paramos fondas. Mūsų partneriai: Pärnu Hansagümnaasium (Estija), Özel Maltepe Gökyüzü Fen Lisesi (Turkija), Colegiul de industrie alimentara „ELENA DOAMNA“ (Rumunija), Zespół Szkół Ponadgimnazjalnych w Owidzu (Lenkija), Pärnu Hansagümnaasium (Estija).
      Finansavimas buvo skirtas 24 kelionėms, tačiau taupus lėšų naudojimas leido atlikti 30 keitimų.

     Projekto vykdymo metu vaikai mokėsi apie sveiką mitybą, jos svarbą augančiam organizmui, ruošė maistą, filmavo, fotografavo, pristatinėjo savo darbus, filmus.

     Dalyvavimas projekte buvo puiki galimybė susipažinti su kitų šalių tradicijomis, mitybos įpročiais, kultūra, įgyti naujų įgūdžių taikant naujausias technologijas. Tai puiki bendravimo ir tolerancijos pamoka.

     Projekto metu mokiniai sukūrė brošiūrą apie sveiką mitybą anglų, lietuvių, estų, lenkų, rumunų kalbomis, dažniausiai vartojamų terminų žodynėlį anglų, lietuvių, estų, lenkų, rumunų kalbomis, receptų knygelę anglų, lietuvių, estų, lenkų, rumunų kalbomis, receptų knygelę anglų kaba, knygelę apie šalių – partnerių tradicijas, 2012 ir 2013 metų kalendorius ir kt. Mokyklose mokiniai organizavo parodas.

Vizitų nuorodos:

Turkija 2011 spalio 24 – 30 d.

Vilnius 2012 kovo 1 – 9 d., 2013 gegužės 9 d.

Estija 2012 gegužės 29 d. – birželio 4 d.

Lenkija 2012 spalio 10 – 17 d.

Rumunija 2013 gegužės 30 d. – biželio 7 d.

http://www.europeansharedtreasure.eu/detail.php?id_project_base=2011-1-RO1-COM06-14879

 

2012 m. rugsėjo 26 d.

     Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

 2012 m. rugsėjo 24 d.

     Rugsėjo 24 dieną mūsų mokyklos mokiniai tradiciškai vyko į Panerius, kur buvo organizuojamas minėjimas, skirtas Lietuvos žydų genocido dienai. Renginio pradžioje mokyklos direktorius skaitė eilėraščio ištraukas idiš kalba. Vienuoliktokė Ina Frišmanaitė perskaitė kalbą, dedikuotą savo močiutei. Renginio pabaigoje mokyklos mokiniai su Tolerancijos centro vadove, istorijos mokytoja Gintare Kukliene dėliojo dėlionę „ŠOA Lietuvoje“.

2012 m. rugsėjo 21 d.

     Rugsėjo 21 dieną mokykloje nuskambėjo liūdna melodija, kuri priminė Lietuvos žydų genocido dieną. 7 – 11 klasių mokiniai eilėmis pagerbė žuvusiuosius Paneriuose. Mokiniams buvo priminta trumpa Vilniaus geto sunaikinimo istorija. Renginio pabaigoje tylos minute pagerbėme aukas.

2012 m. kovo 28 d.

120321_konkursas_3

     Kovo 21 dieną Vilniaus savivaldybėje buvo apdovanoti Seimo narės Agnės Zuokienės skelbto konkurso „Kūrybinė Sausio 13-osios prezentacija“ nugalėtojai. Mūsų mokyklos septintokas Mark Fukson ir aštuntokas Danielius Nepomniaščis, vadovaujami istorijos mokytojos Gintarės Kuklienės, laimėjo prizinę vietą. Sveikiname!120321_konkursas_2120321_konkursas

 2012 m. sausio 27 d.
120127_drugeliai120127_drugeliai_3
     Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
 2011 m. lapkričio 16 d.
111116_tolerancijos_diena111116_tolerancijos_diena_2
 Lapkričio 16 dieną mūsų mokykloje įvyko Tarptautinei tolerancijos dienai skirta pilietinė akcija „Tolerancijos laivas“.
  2011 m. spalio 24 d.
pict0006pict0016
     Mūsų mokykla dalyvauja tarptautiniame Comenius projekte „Healthy food and eating habits in youth education“. 
     Projekto tikslas – supažindinti mokinius su sveikos mitybos principais, pažinti kitas kultūras, tobulinti anglų kalbą. Projekte dalyvauja Lietuva, Lenkija, Rumunija, Estija ir Turkija. Labai gaila, kad iškrito Graikija. Comenius tarptautinė mokyklų partnerystė – tai bendradarbiavio projektas, apimantis ne mažiau kaip 3 instancijas iš skirtingų šalių.      
     Ši partnerystė orientuota į aktyvių mokinių dalyvavimą. Bendradarbiaujama įvairiose srityse: menų, užsienio kalbos, aplinkosaugos, naujų technologijų ir kt. Projekto veikla integruojama į kasdieninę mokyklos veiklą ir mokymo planus (kadangi tema atitinka technologijų programą, projekte dalyvauja 6-10 klasių mokiniai).      
    Mokiniai rinko medžiagą apie sveiką mitybą, mitybos principus, domėjosi projekte dalyvaujančiomis šalimis, piešė projekto logotipus. Mūsų mokykloje nėra galimybių virti ir kepti, todėl mokiniai gamino namuose, gamybos procesą filmavo ir klasėje pristatė savo darbus. 
     Šiomis dienomis projekte dalyvaujantys mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai vieši Stambule (Turkija). Kelionės programa numatoma tikrai įspūdinga. Labiausiai pasisekė Antanui Zinovičiui – jis gyvens mokyklos direktorės p. Nuray Bora namuose, bendraus su savo bendraamžiu Berke. Darija Paberžytė gyvens su mokytojomis viešbutyje.
 Projekto koordinatorė Teresa Segalienė
 2011 m. rugsėjo 23 d.
salom_simon_vizitass_simon_vizitas
     Vilniuje ORT iniciatyva su oficialiu darbo vizitu viešintis Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministras Šalom Simhon bei jį lydintis ORT atstovas NVS šalyse David Banish lankėsi ir mūsų mokykloje.      
     Atvykusį ministrą mokyklos kieme pasitiko pradinių klasių mokiniai su Lietuvos ir Izraelio vėliavėlėmis bei hebrajų kalba ištartais sveikinimo žodžiais.      
     Vizitas sutapo su Lietuvos žydų genocido diena, todėl ministras Š.Simonas, kaip ir visi tą dieną į mokyklą atėję vaikai bei suaugusieji, mokyklos fojė uždegė atminimo žvakelę.      
     Garbingi svečiai apžiūrėjo mokyklą, užsuko į Tradicijų kabinete Konstantino Dvorkino aštuntokams vedamą hebrajų kalbos pamoką, ORT kabinete stebėjo matematikos mokytojos Tatjanos Sezemanienės ir dešimtokų darbą su kompiuterine laboratorija „Nova 5000“.      
     Antrojo aukšto fojė svečius pasitiko žaidžiantys vaikai – vyresniųjų klasių mokiniai hebrajų kalba mažiesiems vedė žaidimus.      
     Aktų salėje susirinkusiems vyresniųjų klasių mokiniams mokyklos direktorius Miša Jakobas papasakojo apie mokyklą, ministras Šalomas Simonas pasveikino mokinius, prisiminė žydų tautos katastrofą, pasidžiaugė Izraelio ir Lietuvos bendradarbiavimu ir išreiškė viltį, kad vaikai ir ateityje prisimins savo šaknis ir palaikys ryšį su Izraeliu.
     Ministrui labai patiko vizitas mūsų mokykloje. Jis pabrėžė, kad mokykloje labai jaučiama izraelietiška dvasia.
s_simon_vizitas_2s_simon_vizitas_3

2011 m. rugsėjo 23 d.

110923110923_2
 Rugsėjo 23 dieną, po pirmos pamokos mokyklos fojė vyko Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas.
110923_3110923_4
 2011 m. rugsėjo 22 d.
1109_nemencine_minejimas
 Nemenčinės miške prie paminklo, skirto nužudytiesiems, vyko Holokausto aukų pagerbimo minėjimas. Jame dalyvavo LR Seimo narys Česlovas Juršėnas, Nemenčinės seniūnas, mūsų mokyklos mokiniai.
 2011 m. birželio 14 d.
110611_akcija_zinia_tevynei

     Šiais metais Tarptautinės komisijos sekretoriatas kartu su kitomis LR institucijomis inicijavo Gedulo ir vilties dienos paminėjimą Vilniuje, skirtą 70-mečiui nuo pirmųjų trėmimų į Sibirą paminėti. Vilniaus mokyklų Tolerancijos centrų atstovai (mokytojai ir mokiniai) buvo kviečiami dalyvauti renginiuose, birželio 14 dieną vykusiuose prie Genocido aukų muziejaus ir N.Vilnios geležinkelio stoties. Minėtose vietose buvo surengta pilietinė iniciatyva „Žinia Tėvynei“. Nepaisydami to, kad mokslo metai jau buvo pasibaigę, mūsų mokyklos 5-8 klasių moksleiviai kartu su istorijos mokytoja Gintare Kukliene nuvyko prie Genocido aukų muziejaus, kur aktyviai dalyvavo gyvoje istorijos pamokoje, turėjo galimybę sutikti buvusius tremtinius ir politinius kalinius, išgirsti iš jų apie tai, kas nutiko Lietuvoje prieš daugelį metų.

 2011 m. gegužės 4 d.
litvakai

     Balandžio 28 dieną mūsų mokyklą aplankė 40 garbingų svečių iš Izraelio. Tai vadinamieji litvakai, kurie Izraelyje yra įkūrę Vilniaus žydų draugiją. Jie patys arba jų tėvai yra išeiviai iš Lietuvos ir dalį savo gyvenimo sieja su Lietuva. 
     Svečiai buvo labai šiltai sutikti mokykloje. Kalbėjomės apie mūsų tragediją – Holokaustą, džiaugėmės vieni kitais.
     Noriu nuošidžiai padėkoti mokytojai Gintarei Kuklienei už labai gražiai parengtą projektą: viskas buvo atlikta puikiai ir sklandžiai. Sveikinu mokytoją su sėkme. 
     Taip pat dėkoju IX klasės mokiniams ir auklėtojai, mokytojai Jovitai Štikelienei ir ansambliui „Simcha“. 
     Mes mokame renginius organizuoti puikiai ir skoningai.

 Parengė mokyklos direktorius Miša Jakobas

2011 m. gegužės 2 d.
     Šiandien mūsų mokyklos atstovai vyko į Panerius, kur kartu su atvykusiais iš Izraelio svečiais dalyvavo Taikos marše, skirtame Katastrofos dienai. 
     Vėliau prie paminklo įvyko žuvusiųjų pagerbimo ceremonija, kurios metu mokyklos direktorius Miša Jakobas skaitė eiles jidiš kalba, ansamblio „Simcha“ vokalinė grupė, vadovaujama mokytojos Jovitos Štikelienės, atliko Vilniaus geto himną, kiekvienas dalyvaujantis ceremonijoje mokinys padėjo savo atsineštą akmenį prie paminklo. 
     Namo grįžome nešini gautomis dovanų Izraelio vėliavėlėmis.

 2011 m. sausio 28 d.

110128_radviliskis

     Sausio 27 dieną mūsų mokyklos atstovų komanda buvo išvykusi į Radviliškio Vaižganto pagrindinę mokyklą dalyvauti šios mokyklos Tolerancijos ugdymo centro ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotoje konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto dienai paminėti. Nuvykę į svečius, buvome sutikti labai šiltai. Prasidėjus oficialiajai konferencijos daliai, pristatėme savo komandą, hebrajų (mok. Veronika Dvorkin) ir lietuvių kalbomis pasveikinome konferencijos dalyvius iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Mūsų mokyklos direktorius Miša Jakobas perskaitė maldą „Iskor“, skirtą žuvusiesiems. Merginų trio (Kotryna Reimerytė, Ksenija Kuzborskaja ir Marija Kazlauskaitė), akomponuojant mok. Jovitai Štikelienei, padainavo dvi žydiškas dainas. Dainos metu buvo parodytas pristatymas apie įvairiose pasaulio vietose esančius paminklus Holokausto aukoms. Kita konferencijos dalis buvo skirta dalyvių pranešimams. Mūsų mokyklos 11 klasės mokinė Jekaterina Soldatova pristatė tarptautinį projektą „Šaknys“, kuriame kasmet kartu su kitų buvusioje TSRS teritorijoje esančių žydų mokyklų mokiniais dalyvauja ir Šolomo Aleichemo vidurinės mokyklos dešimtokai. Po sočių pietų vyko darbas grupėse. Įvairių mokyklų mokiniai, padedami tam pasirengusių mokytojų, kūrė plakatus, skrajutes, paminklų maketus Holokausto tema, o vėliau šiuos darbus pristatė vėl visiems kartu salėje susirinkusiems konferencijos dalyviams, Vaižganto pagrindinės mokyklos moksleiviams. Konferencija baigėsi Kauno rajono Ginučių vidurinės mokyklos teatralų grupės spektakliu „Benjamino kelionė“( režisierius Jonas Daraškevičius). Išvykome namo kupini įspūdžių, naujų minčių ateities darbams. Už visapusišką bei labai geranorišką pagalbą rengiantis konferencijai ir kelionei skirtas lėšas dėkojame mokyklos direktoriui Mišai Jakobui, už saugų nuvežimą ir parvežimą namo mokyklos autobusiuku- ūkiniam darbuotojui Konstantinui Chaustov. Tarptautinei Holokausto aukų atminties dienai skirtos konferencijos Radviliškyje akimirkos:www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=1296216487

 Parengė Jolanta Žalienė

 2010 m. lapkričio 16 d.

101116_tolerancijos_diena101116_tolerancijos_diena_2

     Mūsų mokykloje įvyko Tarptautinei tolerancijos dienai skirta pilietinė iniciatyva „Tolerancijos apyrankė“. Moksleiviai iš anksto patys nunėrė apyrankes, prie kurių prisegė skrajutes su įžymių žmonių mintimis apie toleranciją. Lapkričio 16-ąją mokyklos fojė 5 a klasės mokiniai, padedami auklėtojos Gintarės Kuklienės, parodė pristatymą tolerancijos tema, o aštuntokai visiems susirinkusiems išdalino tolerancijos apyrankes, kuriomis ypač džiaugėsi mažieji mokinukai.

 Parengė Jolanta Žalienė

2010 m. rugsėjo 21 d.

cimg0949_resizecimg0982_resize

     Rugsėjo 21 dieną Paneriuose įvyko Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo daug garbingų svečių, valstybės veikėjų, taip pat ir mūsų mokyklos VII – XI klasių mokiniai, mokytojai, administracija. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute. Skambėjo renginio vedėjo Gintaro Mikalausko ir Šolomo Aleichemo vidurinės mokyklos direktoriaus Mišos Jakobo skaitomos eilės, mūsų mokyklos aštuntokai atliko meninę literatūrinę kompoziciją. Prie paminklo buvo dedamos gėlės, akmenukai su užrašytais Holokausto aukų vardais. Pilietinę akciją „Kiekvienas žmogus turi savo vardą“ organizavo Tarptautinė istorinio teisingumo komisija.

 Parengė Jolanta Žalienė 

cimg0995_resizecimg0997_resize

2010 m. vasario 23 d.

100219_paroda_2100219_paroda

     Mūsų mokyklos fojė Viršuliškių mokyklos Tolerancijos centro nariai pristatė kūrybinių darbų parodą „Mano mieste – getas“. Ši paroda – tai jų vykdyto tarptautinio projekto rezultatas.

 2010 m. vasario 11 d.

     Vasario 11 dieną 15 val. Žvėryno gimnazijoje įvyko dar vienas įvairių mokyklų TUC atstovų, dalyvaujančių tarptautiniame projekte ,,Žmogaus teisių pažeidimai prieš masines žudynes“, susitikimas. Jame dalyvavo ir mūsų mokyklos dvyliktos klasės mokinys Jefim Kundzinovič. Projekto dalyviai susipažino su partnerių iš Lenkijos atsiųstais tekstais, juos analizavo, ieškodami ten aprašytų žmogaus teisių pažeidimų.

 Parengė Jolanta Žalienė

 2009 m. lapkričio 16 d.

091116_tolerancijos_diena_7kl091116_tolerancijos_diena_9kl

     Lapkričio 16-oji- Tolerancijos diena. Jau tapo tradicija ją paminėti ir mūsų mokykloje. Todėl devintokai ir septintokai , padedami socialinės pedagogės Viktorijos Grinkevičienės ir mokytojos Jolantos Žalienės, šiai datai ruošėsi iš anksto. Moksleiviai pasigamino popierinių T formos raidelių. Jas atmintinos dienos ryte įteikė atėjusiems į mokyklą, paaiškindami, kodėl tai daro. 7, 10a ir 10b klasėse vyko ir specialios šiai datai skirtos pamokėlės ar klasės valandėlės ,,Eurotraukinys“ (pagal Komisijos atsiųstas rekomendacijas).

Parengė Jolanta Žalienė

 2010 m. lapkričio 9 d.

     Lapkričio 6 dieną Žvėryno gimnazijoje įvyko Komisijos sovietų ir nacių nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuoto tarptautinio projekto „ Žmogaus teisių pažeidimai prieš masines žudynes“ dalyvių susitikimas, kuriame dalyvavo ir mūsų mokyklos atstovai – dvyliktokas Jefim Kundzinovič bei lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Žalienė. Susirinkus aptarti nuveikti darbai, numatytos būsimos veiklos gairės. Daugiau informacijos apie vykdomą projektą galite rasti interneto svetainėse www.komisija.lt,  www.bystanders.whost.lt

 Parengė Jolanta Žalienė

 2009 m. spalio 12 d.

091008_paroda_tuc_2091008_paroda_tuc

     Spalio 8 d. Naugarduko gatvėje esančiame Tolerancijos centre įvyko parodos „Žmonių daiktai, biografijos pasakoja“, vykusios rugsėjo 10- spalio 9 dienomis, pristatymas projekto „Žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje prieš masines žudynes“ dalyviams. Šiame projekte dalyvauja ir mūsų mokyklos atstovai. Parodą pristatė Ingrida Vilkienė, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos švietimo programų koordinatorė. Dešimt parodoje pristatomų asmenų išgyveno karo metu, patyrė siaubingus išbandymus. Šie žmonės – Vilniaus žydų bendruomenės nariai. Daugiau informacijos galite rasti Tarptautinės komisijos svetainėje.

Parengė Jolanta Žalienė

 2009 m. gegužės 6 d.

turkija_segaliene_jarmalavicius_2turkija_segaliene_jarmalavicius

     Balandžio 24-30 dienomis mokytoja T. Segalienė su 6 kl. mokiniu Jokūbu Jarmalavičiumi dalyvavo Comenius projekto „Tolerance – the answer to the needs of the contemporary Europe” renginiuose Turkijoje. Jie vyko į Eskisehir mieste esančią privačią mokyklą Ozel Ertugrulgazi Fen Lisesi. Susitikimų programa buvo labai įdomi. Šeimininkai stengėsi kuo daugiau parodyti: buvo daug ekskursijų į skirtingas mokyklas (Umit pradinę, Gulbahar aukštąją mokyklą). Nustebino tai, kad mokyklose labai daug mokytojų- vyrų. Kas 3 mėnesius renkami geriausi mokiniai. Jie yra atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, jų nuotraukos iškabinamos mokykloje. Mokyklose kabo ir dalykinių olimpiadų prizininkų nuotraukos. Geri mokymosi rezultatai yra labai vertinami, nes norinčių patekti į aukštąsias mokyklas yra labai daug, o vietų yra žymiai mažiau. Egzistuoja labai didelė konkurencija. Matematikos egzaminas trunka 3 valandas, jo metu reikia išspręsti 180 užduočių. Mokytojas yra labai gerbiamas. Vaikai judrūs, labai triukšmingi, bet akimirksniu paklūsta mokytojui. Kiekvieną dieną 15 minučių yra skirtos skaitymui. Skaito visa mokykla – nuo valytojos iki administracijos, kiekvienas vaikas. Vienas pirmokas pasigyrė, kad nuo mokslo metų pradžios jau perskaitė 1285 puslapius. Pagalvojau, kad neteisingai išgirdau. Pasirodo, kad teisingai. Mokslas yra vertinamas, geras mokinys yra gerbiamas. Tad ir stengiasi vaikai gerai mokytis. Visų mokyklų vaikai nešioja uniformas. Mokytoja mokykloje nesiriša skarelės, bet mokytojai dėvi baltus chalatus, o valytoja vaikšto su skarele. Eskisehire neteko matyti moterų trumpais sijonėliais – tik su ilgais sijonas arba kelnėmis. Vaikai iš Suomijos, Lenkijos, Bulgarijos, Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos buvo kartu. Elgėsi labai draugiškai, turėjo daug bendrų užsiėmimų, dalyvavo pamokose. Buvo ekskursijose senojoje sostinėje Bursa, matė daug mečečių, žalią perlamutru inkrustuotą sultono kapą, buvo parkuose, kur šeimynos susirenka piknikams, stiklo muziejuje ir senamiestyje Odunpazari namuose, matė seniausią 600-metį plataną – Osmanų imperijos simbolį, dalyvavo užsiėmime apie tai, kaip gimsta senojo turkiško ebriu meno kūrinys, matė Bosforą, pusryčius valgė tradiciniame Otoman House, stebėjo Stambulą nuo Pierre Loti kalno. Kupini įspūdžių, vaikai grįžo į savo mokyklas. Turkų šeimos labai šiltai priėmė svečius. Berniukai buvo šeimose, kur yra berniukų, o mergaitės gyveno šeimose, kur auga mergaitės. Organizatoriai padarė viską, kad svečiams būtų įdomu. Tolerancijai skirtas projektas baigėsi, buvo labai įdomu, vietoj 12 keitimų pavyko padaryti 20. Manau, kad visiems dalyvavusiems projekte buvo įdomu ir naudinga.

     Parengė Teresa Segalienė

 2009 m. balandžio 22 d.

     Šiemet dalyvaujame Komisijos inicijuotame projekte ,,By standers“. Gražią balandžio 22-osios popietę dalis projekto dalyvių iš įvairių Vilniaus mokyklų (6 mokiniai ir 3 mokytojos) lankėsi pas p. Mariją Antanavičiūtę- Senkuvienę, gyvenančią Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje. Ši moteris yra mūsų mokyklos 10 klasės mokinės Eglės močiutė. Jai 78 metai, ji gerai atsimena tragiškus 1941 metų įvykius. Minėtu laikotarpiu p. Marija gyveno su savo tėvais pačiame Kėdainių senamiestyje. Moteris papasakojo apie vokiečių atėjimą ir geto įsteigimą. Projekto dalyvius ypatingai domino informacija jų vykdomo projekto tema- apie žmones- žydų tragedijos liudininkus, kurie stebėjo įvykius daugiau iš šalies. Visą 3 valandas trukusį susitikimą filmavome, vykusį pokalbį įrašėme diktofono pagalba.

 2009 m. balandžio 22 d.

090422_simcha_litvakai_2090422_racinskas_litvakai

     Mokykloje įvyko Katastrofos dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo litvakai, atvykę iš Izraelio, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė ir atstovė ryšiams su visuomene Neringa Jurčiukonytė.

 2009 m. sausio 27 d.

     Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje įvyko Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir bendruomenės organizuotas Pasaulinės Holokausto aukų atminimo dienos renginys. Mokomąjį filmą „Holokausto liudininkai pasakoja“ pristatė švietimo projektų koordinatorė Ingrida Vilkienė. Vėliau įvyko Kauno raj. Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos teatro studijos spektaklis „Moteris, ištekėjusi už kalakuto“( režisierius Jonas Daraškevičius).

2008 m. gruodžio 18 d.

2008_lenkija 2008_lenkija2

     Gruodžio 10 – 16 d. mokytoja T. Segalienė su 6 kl. mokiniu Jokūbu Jarmalavičiumi dalyvavo Comenius projekto „Tolerance – the answer to the needs of the contemporary Europe” renginiuose Lenkijos mieste Rzeszow. Šeimininkai (Gimnazjum Nr. 8) sutiko visus labai šiltai. Daug prisidėjo ir tėvai. Mūsų Jokūbas buvo jauniausias iš visų svečių, tad jį globojo visi.O Rafal (vaikinas, kurio namuose svečiavosi Jokūbas) tiesiog nenuleido nuo jo akių – vienturtis jautėsi lyg vyresnysis brolis. Mokykloje vaikai iliustravo žodynėlį, bendravo, žaidė, kartu vaidino spektaklyje ,,Tutti-frutti” apie vaisius ir toleranciją. Malonu, kad Jokūbas, kuris turėjo sakyti ilgiausią tekstą, puikiai viską mokėjo.Taip pat ir Rafalo tėvelis pastebėjo, kad Jokūbas elgėsi atsakingai , neraginamas ruošėsi vakarais vaidinimui, nors laisvo laiko buvo tikrai mažai. Buvome U. Dudziak koncerte, požemiuose, pas merą ir ekskursijoje po Krokuvą. Gidai, mokytojai, tėvai buvo labai malonūs. Todėl dienos prabėgo labai greitai.

Parengė Teresa Segalienė

 2008 m. gruodžio 10 d.

     Gruodžio 10 dieną Žvėryno gimnazijoje įvyko Komisijos sovietų ir nacių nusikaltimams tirti prie LRV inicijuoto projekto apie žmogaus teisių pažeidimus holokausto metu dalyvių pirmasis pasitarimas. Vos tik atvykom, buvom svetingai ir draugiškai priimti. Susitikimo organizatoriai supažindino mus su savo idėjomis, pristatė kitus naujojo projekto dalyvius. Vėliau visi kartu gėrėme arbatą ir planavome, ką darysime toliau, kaip kartu dirbsime.Prieš išsiskirdami nusifotografavome, apsikeitėme adresais ir telefonais. Džiugu, kad susitikimas buvo toks šiltas ir rezultatyvus. Tai nuteikia mus aktyviam bendradarbiavimui !

Parengė Jefim Kundzinovič, 11 kl.

 2008 m. lapkričio 14 d.

081114tolerancijos_lapas 081114tolerancijos_lapas2

     Mokyklos bibliotekoje įvyko pilietinė akcija „Tolerancijos lapas“, skirta Tarptautinei tolerancijos dienai. Moksleiviai susipažino su tolerancijos sąvoka, aptarė kasdien pasitaikančius netolerancijos atvejus, juos užrašė pačių nupieštuose klevo lapuose. Šiais spalvingais lapais papuošė ta proga „pasodintą“ medelį. Akciją inicijavo Komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti prie LRV, rengė dviejų šimtų Lietuvos mokyklų Tolerancijos centrai, tarp jų ir mūsų mokyklos.


 2008 m. lapkričio 13 d.

     Mūsų mokyklos Tolerancijos centro vadovė Jolanta Žalienė lankėsi Lazdynų vidurinėje mokykloje, kur vyko istorijos mokytojos Ingridos Vilkienės atvira pamoka, skirta Tolerancijos dienai.


 2008 m. lapkričio 5 d.

     Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre įvyko edukacinis renginys ,, Atmenant ,,Kristallnacht””, kuriame dalyvauti buvo pakviesti ir įvairių Vilniaus mokyklų Tolerancijos centrų atstovai. Profesorius Šarūnas Liekis skaitė paskaitą ,,Atmenant ,,Kristallnacht” Lietuvoje”. Pristatyta ir 2008 m. išleista knygelė ,,Austria`s Unique Approach to Cooperation in Holocaust Research and Education” (,,Unikalus Austrijos bendradarbiavimo būdas Holokausto tyrinėjimų ir edukacijos srityje”). Renginį organizavo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras ir Austrijos Respublikos ambasada.


 2008 m. spalio 13 d.

081004-12ispanija     Spalio 4 – 12 dienomis mūsų mokyklos delegacija (direktoriaus pavaduotoja Jelizaveta Lichtinšain, matematikos mokytoja Teresa Segalienė,  10 klasės moksleivės Agnieška Rykman, Marija Kac ir 9a klasės moksleivė Simona Abezgaus) viešėjo vienoje iš Ispanijos mokyklų. Tai Comenius projekto  ,,Tolerance – the answer to the needs of the contemporary Europe” tąsa.


 2008 m. rugsėjo 23 d.

080923akcija     Mokytoja Jolanta Žalienė su savo auklėtiniais dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai skirtame minėjime „Praeities akmuo“, kurį organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimo nusikaltimams Lietuvoje tirti. Moksleiviai iš įvairių Vilniaus mokyklų į renginį atsinešė po akmenį, nudažytą Izraelio ar Lietuvos vėliavų spalvomis. Iš šių akmenų Rūdninkų aikštėje buvo sudėliotas žodis ,,Atmink“. Tai atminties ir pagarbos ženklas tragiškam žydų bendruomenės likimui.


2008 m. gegužės 10 d.

080502-08_suomijoje
suomija_2

     Šis Comenius projektas skirtas anglų kalbos įgūdžių lavinimui. Jį finansuoja Švietimo mainų paramos fondas. Dalyvavimas tokiame projekte – tai puiki galimybė susipažinti su kitų šalių mokymo sistemomis, palyginti, pasimokyti, užmegzti ryšius su kitų šalių atstovais. Kovo 1- 8 dienomis mūsų mokykla priėmė svečius iš Bulgarijos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos ir Suomijos. O gegužės 2- 8 dienomis mūsų mokyklos delegacija svečiavosi Suomijos Riistina Lukio mokykloje. Į Suomiją važiavo penktokai Viktorija Jeljaševič ir Jokūbas Jarmalavičius, šeštokai Edvin Jeljaševič ir Mindaugas Šimkus, aštuntokė Jekaterina Soldatova, mokytojos Teresa Segalienė, Jolanta Žalienė bei Angelė Borodinienė. Nors atvažiavome į mažą kaimo mokyklą, ji labai mums patiko. Mokykloje yra net dvi sporto salės, numatytos vietos vaikų poilsiui, valgio ruošai. Mokiniai gali ir po pamokų pasilikti salėse, žaisti. Lauke taip pat yra kelios sporto aikštelės, vaikams įrengtos sūpynės, karuselė. Įdomu tai, kad vaikai į klases užeina be batų, vienomis kojinėmis. Į mokytojų kambarį vaikai užeiti negali, tačiau jie gali išsikviesti reikalingus mokytojus paspaudę tam tikrą mygtuką, esantį prie mokytojų kambario durų . Mokytojų kambarys didžiulis, suskirstytas į zonas. Yra vieta, kur galima užsiplikyti arbatos, pailsėti, yra ir kompiuterizuota darbo zona. Kiekvienas mokytojas gali naudotis keliomis užrakinamomis spintelėmis, viena skirta drabužiams, kita – knygoms. Mokytojų Suomijoje daug, dažniausiai jie dėsto po 2 dalykus. Pamokos trunka nuo 8 iki 14. Vaikai niekur neskuba, pamokos metu padaro lyg ir nelabai daug. Mokytojai net skundžiasi, kad vaikai nenori mokytis. Tačiau PISA (The Programme for International Student Assessment) 15-mečių (skaitymo, teksto supratimo, matematikos, fizikos, problemų sprendimo) tyrimų duomenimis nuo 2000-ųjų metų Suomija pirmauja tarp 20-ties šalių, tokių kaip JAV, Prancūzija, Austrija. Suomijos vaikai mokykloje maitinami nemokamai. Taip yra nuo 1948 metų. Pietų pertrauka mokykloje trunka apie 45 minutes. Per tą laiką pavalgo 500 vaikų. Patiekiami 1 – 2 patiekalai, duona, margarinas, pienas, kefyras, gėrimas. Galima valgyti, kiek nori. Bet jokių saldainių, jokių traškučių. Sužinojome ir bendresnių dalykų, pavyzdžiui tai, kad žiemą Suomijoje šviesu vos 4 valandas, tad vaismedžiai (obelys ir kt.) neauga. Bet auga avižos, rugiai, kviečiai, kopūstai, ropės, bulvės, miškuose yra uogų, grybų, ežeruose ir jūroje – žuvies. Per keletą dienų gana sudėtinga viską perprasti, bet buvo tikrai įdomu. Maloniai nustebino suomių elgesys – jie visuomet ir visur stengėsi būti ramūs, mandagūs, šypsojosi. Projekto dalyviams labai patiko bendra veikla grupėmis, mokyklų ir šalių prisistatymas. Laisvalaikį jie taip pat leido turiningai, pabuvojo tikroje suomiškoje saunoje, medžiotojų namelyje, parsivežė daug įspūdžių ir nuotraukų.

Parengė projekto koordinatorė Teresa Segalienė


 2008 m. balandžio 10 d.

     2008 m. balandžio 10 dieną mūsų mokyklos direktorius Miša Jakobas tarptautinėje konferencijoje „Pilietiškumo ugdymo aktualijos Lietuvoje bei Pasaulio lietuvių bendruomenėje: problemos ir galimi jų sprendimo būdai“ skaitė pranešimą „Nepraraskime vilties ir mus vienijančio žmogiškumo“.

PRANEŠIMAS

 Gerb. ponios ir ponai, gerb. kolegos, konferencijos dalyviai,

     Pradėdamas kalbėti visiems susirinkusiems aktualia tema apie tautinių mažumų integraciją ir tautinio identiškumo išsaugojimą ir norėdamas būti teisingai suprastas, turiu pasakyti, kad stoviu čia ne tam, kad išdrįsčiau pasakyti, kokiu keliu toliau eiti, ar duoti nieko nekainuojančius patarimus, bet esu čia tam, kad papasakočiau, ką padarėme mes – žydų mokykla. Ir dar, būčiau nekuklus ir nemandagus, jei nepadėkočiau už kvietimą dalyvauti šioje man reikšmingoje konferencijoje. Taigi, koks buvo mūsų – žydų pasirinktas kelias, ką esame pasiekę, kokie rezultatai ir kodėl turiu garbės atstovauti savo mokyklos bendruomenei šioje konferencijoje. Jau seniai mūsų visų pamėgtą šūkį : ,,Mokytis visą gyvenimą“ pradeda keisti kita žymiai platesnė idėja : ,,Pasaulio pažinimo džiaugsmas: visi – visiems“. Todėl aš kviečiu suprasti, kad daug ko mes galime išmokyti kitus, lygiai taip pat, kaip ir daug ko galime išmokti iš kitų. Talmude yra pasakyta: ,,Išmintingas yra tas, kuris mokosi iš kiekvieno žmogaus“. Mes visi skirtingi ir nežiūrint į mūsų skirtybes mums būtina kartu sukurti tokią valstybės harmoniją, kurioje visi būtume lygūs tarp lygių. Visi privalome atminti vieną reikšmingą ir labai svarbų faktą: mes esame Lietuvos vaikai, mes statome Lietuvą ateities kartoms ir kokia ji bus- šviesi ar pilka, tolerantiška ar ne, pažangi ar atsilikusi provincija, priklauso nuo mūsų visų, nuo visų Lietuvos piliečių, pabrėžiu – Lietuvos piliečių, jeigu kalbame apie pilietiškumą ir pilietinę Lietuvą, ir jeigu esame čia, kuriems rūpi Lietuvos vardas, jos ateitis ir garbė. Taigi, kaip mes kūrėme pilietinę brandą ir harmoniją žydų mokykloje. Kaip pavyko sustyguoti instrumentus, kad vyr. dirigentui mostelėjus batutu, orkestras grojo maršą : ,,Mes eisim ir kursim kartu su visais ir visada“. Ką reiškia integruotis? Tai būti bendrapiliečiu, kalbėti ta šalies kalba, būti tos šalies kultūros dalimi, galų gale, ją mylėti ir gerbti. Antra vertus, būti ir savo šalies tautos atstovu, puoselėti savo tautinį identitetą, gerbti savo tradicijas, tikėjimą, ir svarbiausia, būti saugiam ir įsitikinusiam, kad niekas tavęs už tai neskriaus, nepersekios, neįžeis ir nešauks : ,,Juden raus“, nedaužys pagaliu man galvos, kaip kad šaukė, cituoju : ,,…gražių , tvarkingų ir normaliai atrodančių jaunuolių būrys“. Bet kaip tik laikas ir vieta pareikšti, kad skustagalvių eitynės – tai neabejotinas signalas patriotinio ugdymo, nepilnamečių užimtumo ir jaunimo politikos kuratoriams ir vykdytojams. Elementarūs fašistuojantys chuliganai, trykštantys agresija ir neapykanta mums, įrodė, kad mes ne viską padarėme ir mūsų viltys, mūsų investuoti didžiuliai pinigai patyrė skaudų pralaimėjimą. Atlikti tyrimai, pokalbiai su tėvais, gyvenimas ir pertvarkos įtikino mūsų žydų bendruomenę, kad ne atskirus dalykus reikia mokyti lietuvių kalba, o visa mokykla turi mokytis ir kalbėti absoliučiai lietuviškai. Buvo nelengva, reikėjo daug aiškinti, išlieti daug energijos, turėjome surasti daug bendraminčių ir išminčių. Sunku buvo tėvams, kentėjo jų vaikai. Bet į XXI amžių įžengėme drąsiai, kaip lietuviškai kalbanti mokykla su žydiškų dalykų komponentais. Taip mes pratęsėme gražiausias tarpukario Lietuvos žydų bendruomenės tradicijas, jos kultūrą ir švietimo ypatumus. Ėjo metai, mažėjo stiliaus klaidų, trumpėjo balsės, gerėjo kirčiavimas, vis labiau ir geriau pradėjome suprasti, kas yra parašyta tame absoliučiai neįdomiame ,,Šaltinėlio“ vadovėlyje. Manėme, kad vaikai pamirš gimtųjų namų rusų kalbą, nebemokės skaityti, neišmoks rašyti ir t.t. Anaiptol, ir skaito, ir rašo. Kas skaito ir mėgsta skaityti, tas skaitys, o kas tokio poreikio neturi, į jo sielą to neįvarysim. Svarbu yra viena: kad tik gatvė nesityčiotų, kad tik neįžeistų, kad tik suprastų, padėtų ir išmoktų džiaugtis tais pasiekimais. Vienas iš pranašų yra pareiškęs: ,,Dievas nekeičia žmonių tol, kol jie nepasikeičia patys“. Kas yra šiandien įdomu? Dvyliktokas Tomas, kuriam buvo svetima ne tik rusų kalba, jau nekalbant apie hebrajų, sėkmingai mokosi Šolom Aleichemo vidurinėje mokykloje, išmoko ir bendrauja, jei reikia, rusiškai, aktyviai dalyvauja neformaliame ugdyme, vasaras praleidžia įvairiose tarptautinėse žydų stovyklose, dainuoja hebrajiškas dainas, valgo macą, o per šabą užsideda kipą, ir jau pabuvojo Izraelyje, o namuose švenčia tiek lietuviškas, tiek katalikiškas šventes, puoselėja savo kultūrą ir tradicijas, nes niekas jam nieko nedraudžia – jis laisvas Lietuvos Respublikos pilietis, žydų draugas ir judaizmo gerbėjas bei žinovas. Kam nuo to blogiau? Kas dėl to susirgo nepagydoma fobijos liga? Nebent gatvės politikai, kurie neturi nei išsilavinimo, nei kultūros, nei žmogiškos garbės. Ar blogai, kai žydų mergaitė skaito lietuviškas eiles, dalyvauja garbingame skaitovų konkurse ir Vilniaus mieste yra trečia? Kam yra blogiau, kad lietuvių tautybės vaikams per Pesach (Velykas) yra rodoma, kaip kepama maca ir kad ten tikrai nėra kraujo priemaišų. Šiandien jokie žmonės, jokios tautos negali būti atmestos ir nustumtos į paribį, pasitelkus kokį nors filosofinį, politinį ar ksenofobišką pasiteisinimą. Taigi, kaip statyti tiltus užuot juos deginus? Kas šiandien yra didvyris? Kas šiandien yra didis žmogus? Tas, kuris priešą paverčia draugu, nes sumenkindamas kitą, aš sumenkinu save. Ir jei tiesos akimirką aš atleidžiu tau, o tu atleidi man, tuomet, atleidimas veda į susitaikymą, o iš susitaikymo gimsta draugystė. Štai, kas slypi visų mūsų tautų ir tautelių gyvenime ir egzistencijoje. Nebijokime ateities. Jeigu mes sugebėsime atleisti kitiems ir elgtis taip, kad kiti galėtų atleisti mums, tada galime gyventi su praeitimi netapdami jos kaliniais. To nepadarę, mes pasmerkiame save ir savo vaikus iš naujo kovoti senas kovas, juos pasmerkiame tam pačiam kraujo praliejimui, tam pačiam griovimui, tam pačiam žmogaus dvasios švaistymui (vyr.Rabinas Jonathan Sacks). Amerikos poetas Audenas yra pareiškęs: ,,Turime mylėti vienas kitą arba mirti. Stenkis priešą paversti draugu. Kai išsenka žodžiai, prasideda smurtas. Visos tautos ir tautelės privalo atsisakyti dėti skausmą prie skausmo, sielvartą prie sielvarto, o į neapykantą atsakyti meile, į smurtą – taika, o į konfliktą – atleidimu. Kitokie neturi būti, tik toleruojami, su jais turi būti bendraujama“. Baigiantis XX amžiui ar net prieš keletą metų visa tai galėjo skambėti kaip romantiškas šūkis, dabar tai jau neišvengiama, nes vienybė būtina, kad išliktų tiek Lietuva, tiek lietuvių tauta, tiek mes visi ir visa Pasaulio žmonija. Kad suartėtų žmonių širdys iš pradžių reikia suartinti žmonijos protus. Širdžių draugystei ir artumui reikia protų draugystės ir artumo. Mums visiems reikia paaiškinti ir nušviesti, kokią reikšmę turi ta valstybė, kurioje gyvena daug tautų su savita kultūra. Koks lobis yra tai šaliai, kurioje visi žmonės gali gyventi laisvai, nepriklausomai, laimingai ir saugiai. XX amžius mūsų visų dideliam nusivylimui buvo karo, kraujo praliejimo, priespaudos prasme, matyt, pats blogiausias visos žmonijos istorijoje. Nugalėti praėjusio šimtmečio agoniją, baisumus, susidariusius stereotipus ir nepasitikėjimą, tą baisų : ,,Jūs ne mūsų“ galima tik padarius esminius politinės mąstysenos pagrindų pakeitimus. Tą reikia daryti veiksmingai, aiškiai, be konjunktūros, o taikant dialogą tarp civilizacijų ir tautų, tarp kultūrų ir religijų. Kam yra blogai, kai ta pati Liza su Dovydo žvaigžde ant kaklo, eidama Pilies gatve Vilniuje traukia: ,,Lietuva brangi“? Kam nuo to blogai? Kam trūksta dėl to oro, vandens ar vietos? Ir kodėl persikreipę veidai, siauraus žvilgsnio politikai, nepraustaburniai ,,Delfi“ skaitytojai rėkia, kad žydai ir rusai yra visų nelaimių kaltininkai, ir kodėl juodaodis yra taip lengvai pažeidžiamas ir iš jo tyčiojamasi krepšinio aikštelėse ar futbolo aikštėse? Ar mokinys Tomas, būdamas su mumis, nustojo mylėti Lietuvą? Ir visa tai dėl to, kad tiems mes leidžiame daryti viską, kad jie yra nebaudžiami, kad mes jiems leidžiame nepasirašyti, o vietoj vardų iškyla simboliai ir slapyvardžiai. Tapus anonimu galima tapti žvėrimi. Užtenka visko, tik reikia noro. Mes visi privalome suprasti, kad tie, kurie moko ir tie, kurie mokosi gyventi laisvoje demokratinėje erdvėje, turi būti partneriai, laisvi spręsti ir neprarasti savo žmogiškojo veido. Mūsų pareiga, mūsų visų piliečių pareiga yra sukurti tokias galimybes, kad galėtume kalbėtis vieni su kitais, sėsti prie apvalaus stalo ir drąsiai žiūrėti vieni kitiems į akis, o ne kreipti jas į šoną, kalbėti, diskutuoti, ieškoti istorinės tiesos, nes tik ji išsklaidys tamsą ir nepasitikėjimą tarp mūsų. Puoselėkime savo žmogiškąsias vertybes ir ieškokime sąlyčio taškų. Judaizmas teigia, kad ir didysis rabinas, ir talentingas mokslininkas privalo stovėti kartu su visais kitais savo mokiniais, nes kiekvienas gali mokyti ir visi privalo mokytis. Štai ir visa esmių esmė, ką esame pasiekę: mes sugebėjome įtikinti ir pasiremti šia išmintinga mintimi, mes galime mokyti, o jūs, mano tautiečiai žydai, privalote mokytis. Tol, kol gyvenimo negatyvus vyniosime į saldainių popieriukus, kol užmerksime prieš blogį akis ir sakysime, kad nieko blogo ir baisaus neatsitiko, kad taip nebuvo, mes būsime pasmerkti būti niekam neįdomūs ir nesuprasti. Tol, kol mes nesuprasime, kad mes visi esame Lietuvos vaikai ir piliečiai, ir visi atsakome už jos ateitį, tol Europa drebės nuo mūsų rėkimų ir šauksmų. Mums gresia galimybė išlikti maža provincija su atsilikusiu kaimeliu ir žema kultūra. Tikėkime ateitimi, kurioje žmonės gyventų neprarasdami nei mus vienijančio žmoniškumo, nei to, kas mus daro skirtingus ir įdomius vieni kitiems. Ir pabaigai pacituosiu, ką yra pasakęs Čikagos Universiteto profesorius Martinas Marty, kuris buvo Amerikos religijos akademijos prezidentas: ,,Žyde, pakvietęs mane į savo namus penktadienio vakarą, nesitikiu ir nenoriu, kad dėl manęs praleistum šabo ritualus. Priimsiu tavo kvietimą norėdamas daugiau sužinoti apie tave ir tavo gyvenimą, kurį keičia tavo tikėjimas. Tu, kaip ir aš, kalbėsi ir klausysi skirtingai ir drauge mes augsime, būdami šiame mūsų pasaulyje“.

Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinės mokyklos direktorius Miša Jakobas


 2008 m. balandžio 19 d.

     2008 balandžio 19 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Mažojoje salėje įvyko I-asis tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis ,,Vilniaus rampa 2008“. Jo metu buvo galima pamatyti įvairių mokyklų teatro studijų pastatytus spektaklius. Vaidinimų būta labai skirtingų, net sukurtų atsisakant žodžių, pasitelkiant vien judesį ir muziką. Tačiau mūsų mokyklos moksleiviai, tapę festivalio stebėtojais, labiausiai susidomėjo ,,Ateities“ vidurinės mokyklos teatro darbu – I. Mero apysakos ,,Lygiosios trunka akimirką“ inscenizacija ,,Kas gali uždrausti gėles?“. Ji dar kartą priminė tragišką karo ir holokausto laikotarpį Vilniuje, žydų suvarymą į getą, jų pažeminimus ir kančias. Džiugu, kad šį spektaklį gerai įvertino ir komisija, apdovanojusi ,,Ateities“ teatro studiją specialiuoju prizu.


 2008 m. kovo 10 d.

2008.03.01-08_koordinatoriai 2008.03.01-08_pas_mera

      Kovo 1-8 dienomis mokykloje lankėsi įvairių Europos šalių mokyklų moksleiviai ir mokytojai, dalyvaujantys projekte ,,Tolerancija – šiuolaikinės Europos poreikis“. Svečiai apžiūrėjo mokyklą, bendravo su administracija, dalyvavo tarpusavio veikloje, stebėjo penktokų surengtą Šabato vaidinimą ir ceremoniją. Projekto dalyviais, jų užimtumu rūpinosi matematikos mokytoja Teresa Segalienė ir vyresniųjų klasių mokiniai. Dėkojame jiems. Plačiau žiūrėkite: http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=85973 http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/106/?sub_cat1=636&act=all&date=2008-03&jd=8657  http://www.gm8.resman.pl/wilno1/index.html http://www.gm8.resman.pl/wilno2/index.html http://www.gm8.resman.pl/wilno4/index.html


 2008 m. sausio 27 d.

 katastrofos_diena

     Sausio 27 – Tarptautinė katastrofos diena. Šiai dienai paminėti mokykloje vyko šie renginiai: vaizdo konferencija (apie tai jau rašėme anksčiau), filmo holokausto tema peržiūra ( dešimtokams ją organizavo mok. Marina Gurvič). Mokyklos foje buvo uždegtos žvakės žuvusiesiems atminti. 2008-01-24 žydų bendruomenėje taip pat įvyko šiai datai skirtas vakaras, kuriame dalyvavo ir mūsų mokyklos moksleiviai bei mokytojai.


 2007 m. lapkričio 30 d.

                                                                                 Lapkbulgarija.sutikimasričio 20-26 d. Bulgarijos Popovo mieste esančioje „Christo Botev“ gimnazijoje vyko pirmas tarptautinio projekto „Tolerance –the answer to the needs of today‘s Europe“( Tolerancija – šiuolaikinės Europos poreikis) dalyvių susitikimas. Šiame daugiašaliame projekte dalyvauja Bulgarijos ( „Christo Botev“ gimnazija, Popovo), Lenkijos ( Gimnazjum nr. 8, Rzeszow), Suomijos ( Ristiinan lukio/ Yovede koulu, Ristiina), Turkijos ( Ozel Ertugrulgazi Fen Lisesi, Cukurhisar/ Eskisehir), Ispanijos ( Albalat high school, Navalmoral de la Mata), Lietuvos ( Šolom Aleichemo vidurinė , Vilnius) mokyklos. Šios veiklos tikslas yra skatinti bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų. Projekto partnerių ieškojimas prasidėjo 2006 metų vasario mėnesį. 2006 metų spalį įvyko parengiamasis susitikimas. Jo tikslas- padėti mokyklų atstovams susipažinti su institucijomis- būsimomis partnerėmis ir suteikti galimybę kartu parengti Comenius projektą. Susitikimas vyko Lenkijoje. Po to teko ilgokai palaukti. Nesitikėjome, kad į dalyvių sąrašą bus įtrauktos visos norinčios dalyvauti projekte mokyklos. Nors dalyvavimas projekte jau buvo patvirtintas, labai ilgai negalėjome gauti finansavimo. Pagaliau Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Europos Sąjungos Comenius projektus , pranešė sutinkąs padengti išlaidas. Pinigus gavome likus vos kelioms dienoms iki vizito Bulgarijoje. Turėjau labai greitai apsispręsti, kas iš moksleivių važiuos į Bulgariją. Pasirodo, kad tokias pat problemas sprendė visi projekte dalyvaujantys mokytojai. Džiaugiuosi, kad mano pasirinkimas buvo teisingas. Grigorijus Muliuk ir Erikas Daugirdas paruošė pristatymą apie Lietuvą, Vilnių ir mūsų mokyklą. Bulgarijoje jie kalbėjo 600 žmonių. Buvo malonu matyti , kaip vaikinai laisvai bendrauja angliškai, kiek džiaugsmo teikia jiems ir aplinkiniams bendra veikla, buvimas kartu. Griša ir Erikas tapo publikos numylėtiniais. Vaikinai susirado naujų draugų, susipažino su skirtingais papročiais, valgiais, kūrė įvairių kalbų žodynėlį. Projekto dalyviams buvo surengtas koncertas. Susipažinome su gimnazija, kuri kitais metais švęs 95 metų jubiliejų. Mus labai šiltai sutiko mergaitės tautiniais drabužiais, vaišino duona ir medum. Stebėjome istorijos, anglų kalbos ir matematikos pamokas, lankėmės muziejuje, matėme romėnų laikų pastatų griuvėsius. Buvome ir susitikime su Popovo meru Liudmilu Veselinovu. Labai patiko ekskursija į Veliko Tyrnovo – buvusią Bulgarijos sostinę. Ten dar tebestovi didinga pilis Carovec. Tačiau kalnų fone ji -lyg mažytis taškelis. Keista buvo matyti, kad kalnuose šviečia saulė, o visas miestas ir pilis skendi migloje. Nuostabūs vaizdai. Dalyvavimas tokiame projekte – puiki galimybė mokiniams ir mokytojams gerinti bendravimo įgūdžius, naudotis naujomis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, didinti užsienio kalbų mokymosi motyvaciją, bendradarbiauti su kolegomis iš kitų šalių, pažinti kitas kultūras.

Parengė matematikos mokytoja Teresa Segalienė


 2007 m. lapkričio 16 d.

akcija

     Šiai dienai paminėti Vilniaus Kalvarijų pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Jaunimas už toleranciją“, kurioje dalyvavo mūsų mokyklos moksleivių komanda: Vera Pagirskaja, Kotryna Reimerytė, Alan Mark Gimžauskas, Maks Dombrovskij, Jokūbas Jarmalavičius, Erikas Tiurinas, Evelina Kac, Liana Dolgopolova, Ksenija Kuzborskaja. Komandai vadovavo lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Žalienė. Dešimtokė Vera Pagirskaja parengė pranešimą „Tolerancija. Izraelis ir Lietuva“, penktokai – visus pralinksminusį vaidinimą „Krepšinis ir tolerancija“, mergaičių kvartetas (vadovė Jovita Štikelienė) – dainą „Anigndl“. Konferencijoje dalyvavo įvairių Vilniaus mokyklų komandos. Į renginį buvo pakviesti Vilniaus miesto Savivaldybės atstovai, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti koordinatorė Ingrida Vilkienė. Konferencijai pasibaigus, jos dalyviai buvo pakviesti į Europos aikštę, kur kiekvienos mokyklos komanda paleido į orą daugybę įvairiaspalvių balionų su įvairiausiais linkėjimais. Renginio dalyvius savo dainomis linksmino Žirmūnų gimnazijos moksleivė Rūta Šainerytė.


2007 m. rugsėjo 23 d. 

rankele2 rankele8

      2007 m. rugsėjo 23 dieną miesto Rūdininkų aikštėje vyko akcija ,,Likimo ranka“. Akciją rengė Komisijos sovietinio ir okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti prie LRV atstovai . Miesto mokyklų Tolerancijos centrų iniciatyvinės grupės padėjo įgyvendinti Komisijos pasiūlytą idėją. Šiame renginyje dalyvavo ir mūsų mokyklos penktokai, jų mokytojai, tėveliai. Įvairių Vilniaus mokyklų moksleiviai, atėję į aikštę, spalvotomis kreidelėmis piešė rankas, simbolizuojančias gyvenimą. Taip pat jie dalino praeiviams iš spalvoto popieriaus padarytas rankeles su užrašais ,,Rugsėjo 23- žydų genocido diena“.

Parengė Jolanta Žalienė